smakaulė

smakaũlė sf. (2) menk. 1. Slm makaulė, kiaušas. 2. prk. protas, išmanymas: Ar savo smakaũlės neturėjo merga? Km.

◊ tuščià smakaũlė nieko neišmano: Tuščià smakaũlė po vakarykščių Kp.

várnos pràlesė smakaũlę Slm ne viso proto.